tvyloti

tvýloti, -o (-oja DŽ, NdŽ), -ojo intr. Rtr, P.Skar, RŽ, DŽ, KŽ; D.Pošk, L 1. G118, BzF191, OGLII340, Sr, Kv, Varn tyliai, paslapčiomis, įtemptai sekant būti, laukti vienoje vietoje, tūnoti, kiūtoti, glūdėti: Prisimetusi tvylo katė J. Aš jau tik tvýlau ir nėko nesakau Sg. Tvýlau kame užsiglaudęs Ms. Vagis … kampe užsilindęs tvylojęs TP1880,28. Po lovos gulįsis keleivis dar kelis minutus tvylojo ir girdėjo LC1888,25. | Miečeiviai nusiminę nekuriose tiktai pilėse užsirakinusys tvylojo S.Dauk. Ne jūs tykokiat, ne jūs tvylokiat, ne jūs muni užšauste (d.) S.Dauk. Pavargėlis ir nusižeminęs tvylo gausybė[je] pakajaus M.Valanč. Gaspadorius lovo[je] tebtvýlo[ja] Rg. ^ Teip įsidėjęs rasi nebejai spaviednės, tvylojai it zuikis po ežia ir laukei valandos prakeikimo P. I tvýlo kaip kiaulė, burnos nepražio[ja], akių netura kur kišti [nusikaltęs] End. 2. K.Būg, NdŽ, Varn, NmŽ, Grg tylėti, neprabilti: Jis tvýlojo ilgai ir tvýlojęs bilte prabilo, t. y. pradėjo šnekėti JI209. Kad skausta, tvýlo ans, t. y. kenčia niekam nieko nesakydamas J. I tas vaikis tvýlo, nieko nesako, kas čia būs Kl. Ans mažai tekalba, daugiau tvýlo[ja] Dr. Visi tvýlojo į kertę įsilindę, nėkas nėko Prk. Užpakaly stovėdami nei žodžio neatsiliepia, bet akis nudūrę betvylą pasiliekt TP1881,5. ^ Ko tvýlai, kaip kiaulė į ausį myžama? Jn(Kv), Vvr. Tvýlo, kaip katinas miltus prišikęs Rt. Dėl tos bylos visi tvylos LTR(Šll). 3. būti apsiniaukus, niūksoti: Tvýlojo tvýlojo lig vakaro, nu ka pagavo lyti Grg. Tvýlojo tvýlojo, bet nelijo Brs. Lytus tvylo[ja], bet nelys Trk. | Aplinkui tvylojo šalta migla J.Dov. Nedidelis, toks apvalainas [kalnas], aplink miglelė tvyloja J.Paukš. 4. tįsoti, plytėti: Prieš mus pasirodė rugių želmenys. Tvylojo lyg didžiulė žalsva drobulė, kiek tik akys aprėpė rš. Po vaiskiu dangumi tvylojo jūra, mėlyna ir gili rš. 5. vos laikytis, kyburiuoti: Kaip ant plauko tvylo[ja] širdis, kad turiu širdies ligą Trg. 6. NdŽ pleventi, plasnoti. 7. NdŽ prk. būti, slypėti, laikytis: Visuose kampuose gali tvyloti mirtis I.Simon. Niekas negali padaryti liuosu (= laisvą) tą, kurio dūšioje dar tvylo vergiški jausmai rš. | Koks graudumas tvylo mūsų laukuose J.Paukš. Tarp daikto ir asmens amžinai tvylo neužgrindžiama bedugnė A.Mac. Tavo sieloj dar tvylo nuodėmė! rš. \ tvyloti; ištvyloti; patvyloti; pratvyloti